Ambliopija

Kas yra ambliopija?

Ambliopija tai prastas matymas viena akimi, kai ankstyvos vaikystės metu neišsivystė normalus regėjimas. Vienos akies regėjimas geras, o kitos neišvystytas. Akis, kurios regėjimas prastesnis vadinama ambliopine arba tingine.

Tai gana dažnas sutrikimas, pasisreiškiantis  4 iš 100 žmonių. Ambliopiją galima pagydyti, jei gydymas pradedamas kūdikystės ar ankstyvos vaikystės metais. Tėvai turi būti budrūs dėl šio sutrikimo pavojaus jei nori, kad jų vaikas vėliau gyvenime gerai matytų. Rekomenduojama, kad šeimos gydytojas ar oftalmologas tikrintų VISŲ vaikų akių būklę prieš jiems sulaukiant arba esant trijų metų amžiaus.

Ankstyvoje vaikystėje regėjimo būklė nuolat kinta. Regėjimas vystosi tinkamai lavinant akių ir smegenų regėjimo centrams. Tačiau jei akys negauna ryškaus vaizdo, regėjimo gebėjimai sumažėja. Praėjus pirmiesiems devyneriems gyvenimo metams regėjimo sistemos vystymasis sustoja, ir jo jau neįmanoma nieko pakeisti. Daugelis žmonių, kurių tik vienos akies regėjimas yra geras, negali užsiimti tam tikra veikla. Be to, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos prarastų vienos akies regėjimą, labai svarbu, kad kitos akies regėjimas būtų normalus. Todėl svarbu, kad ambliopija būtų nustatyta ir gydoma kuo anksčiau.
Ambliopiją sukelia bet kokios priežastys, kurios turi įtakos normaliam regėjimo vystymuisi. Yra trys pagrindinės ambliopijos priežastys:

  1. Žvairumas (nukrypę akys);
  2. Nepakankamas fokusavimas (refrakcijos yda);
  3. Akies optinių terpių drumstys.

Ambliopija dažna žvairumo atveju. Žvaira akis “išsijungia” stengiantis išvengti dvejinimosi, tampa tingi arba ambliopiška, ir vaikas teikia pirmenybę gerajai akiai.

Ambliopija taip pat gali pasireikšti, kuomet vienos akies refrakcija labai skiriasi nuo kitos. Tada viena akis vaizdą fokusuoja blogiau, nes yra labiau trumparegė, toliaregė ar astigmatiška nei kita akis. Nesufokusuota akis “išsijungia” ir tampa ambliopiška (tinginė). Kartais tokiais atvejais akys gali atrodyti normalios, tačiau vienos jų regėjimas prastas. Šį ambliopijos tipą sunkiausia aptikti, ir tai reikalauja labai atidaus regėjimo tyrimo.

Tokia akių liga kaip katarakta (lęšiuko drumstis) ar kitos akies optinių terpių drumstys gali sukelti ambliopiją. Vaikas taip pat gali paveldėti iš tėvų tam tikrus pokyčius, kurie sukelia ambliopiją. Vaikus, kurių šeimoje yra buvę ambliopijos ar žvairumo atvejų, turėtų apžiūrėti oftalmologas ankstyvaisiais jų gyvenimo metais.

Svarbu suprasti tai, kad priežasčių, kurios sukelia ambliopiją, gydymas neišgydo ambliopijos. Ištaisius žvairumą, nešiojant akinius, pašalinus kataraktą, oftalmologas dar papildomai turi gydyti ambliopiją. Gydymas – sveikos akies dengimas.

Ambliopija nustatoma suradus prastą regėjimą vienoje ar abejose akyse. Kadangi ankstyvo amžiaus vaikų regėjimą įvertinti labai sunku, oftalmologas dažnai sprendžia pagal kitus netiesioginius požymius.

Jei vienos akies regėjimas prastas, tai dar nereiškia, kad tai yra ambliopija. Regėjimą dažnai galima pagerinti nešiojant akinius. Tačiau oftalmologas taip pat atidžiai apžiūrės akies vidų norėdamas įsitikinti ar akies viduje nėra kitų sutrikimų, tokių kaip katarakta, uždegimai, augliai ar kitos ligos, kurie galėtų būti prasto regėjimo priežastimi.

Norint ištaisyti ambliopiją, vaiką reikia priversti naudoti tingiąją akį. Tai paprastai daroma uždengiant gerąją akį, pagal tam tikrą laiko schemą. Šiuo metu manoma, kad akis turi būti dengiama ne mažiau kaip dvi valandas per dieną. Gydymas trunka mėnesiais, metais. Kelių dienų ar savaičių tikrai neužteks.

Norint ištaisyti fokusavimo netolygumus – refrakcijos ydą dažnai išrašomi akiniai. Jei randamas toks sutrikimas kaip katarakta, reikalinga operacija. Po operacijos galima naudoti akinius, kontaktinius lęšius ar kitus metodus norint atstatyti fokusavimą, o taip pat sveikos akies dengimą. Ambliopija paprastai gydoma prieš atliekant žvairumo operaciją, ir gydymas paprastai būna reikalingas ir po operacijos.

Jei ambliopija negydoma, gali atsitikti keletas dalykų:

  • Ambliopiškoje akyje gali išsivystyti rimtas ir negrįžtamas regėjimo defektas;
  • Gali būti prarastas erdvinis matymas;
  • Jei gerojoje akyje atsiranda liga ar ji sužeidžiama, žmogus blogai matys visą likusį gyvenimą.

Oftalmologas gali duoti nurodymus tėvams kaip gydyti ambliopiją, tačiau tai tėvų atsakomybė vykdyti gydymą. Nei vienam vaikui nepatinka, kad jo geroji akis būtų uždengta, tačiau tėvai turi įtikinti vaiką, kad darytų tai, kas jiems geriausia. Sėkmingas gydymas dažniausiai priklauso nuo tėvų intereso ir dalyvavimo, bei jų sugebėjimo įtikinti savo vaiką bendradarbiauti. Kai dengiama sveika akis, vaikas žiūrėdamas tingine akimi gali piešti, spalvoti knygeles, dėlioti mozaikas, žaisti kompiuteriu.

Sėkmingas gydymas priklauso nuo ambliopijos būklės sunkumo ir vaiko amžiaus, kuomet ji pradedama gydyti. Jei problema aptinkama ir pradedama gydyti anksti, daugumai ambliopiškų vaikų matymas pagerės, tačiau kurį laiką gali būti reikalingas ir tolimesnis periodiškas gydymas kol vaikas bus apie devynerių metų amžiaus. Po šio amžiaus ambliopija jau nebegrįžta. Jei ambliopija pirmą kartą randama kuomet vaikas nuo aštuonerių iki devynerių metų amžiaus, gydymas gali būti nesėkmingas.

Parengė: Medicinos mokslų daktarė, gydytoja Jolanta Bendorienė.

2018-02-18T20:19:46+00:00